Važiuoja sausąkimšas autobusas vingiuotu kalno keliu. Staiga vairuotuojas paleidžia vairą, griebiasi sau už kaklo. Jam prasideda traukuliai. Akimirką autobusas rieda nevaldomas. Čia greitai pašoka priekyje sėdėjusi moteris, trenkia vairuotojui per galvą, tas atsigauna. Po keleto minučių vairuotuojui vėl prasideda priepuolis. Autobusas – nevaldomas. Ta pati moteris vėl prišoka, padaužo, vairuotojas atsigauna.
Ir taip visą kelią.
Galutinė stotelė, visi išlipo, čia prie vairuotojo prieina vyras, sėdėjęs gale, ir sako: – aš gydytojas, gal galiu kuo padėti, mačiau jums buvo priepuolis.
Vairuotojas:
- Suprantat, ta moteris – mano kaimynė, jos vyras vakar pasikorė, tai aš ją visą kelią erzinau.
Arabų šeichas, bevažinėdamas po Lietuvą, sutiko gražią suvalkietę merginą, kurią įsimylėjo. Pakalbėjo su jos tėvu, o tas truputį užsispyrė, ėmė stabdyti. Draugai ėmė merginos tėvą vesti į protą:
- Klausyk, taigi toks turtas, ir dukrai tavo gerai, ir tau gerai, parems juk?
- Aišku parems. Pažadėjo man už ją tiek aukso, kiek ji sveria.
- Tai ko nenori ištekinti iš karto?
- Aš visai sutinku, bet tiesiog mėnesiuką tegul palaukia… Kol gerai atšersiu…