Anekdotai apie kariuomenę, Kariniai anekdotai
Didžiojoje Britanijoje į perpildytą traukinį įlipo amerikiečių kareivis. Įėjo į šešiavietę kupė, kur jau sėdėjo penki keleiviai ir šuo paskutinėje laisvoje vietoje. Kreipdamasis į ponią, mažo pekinų veislės šunelio šeimininkę, jis paklausė:
- Ponia, gal galėčiau atsisėsti?
- Ne, jokiu būdu, - atsakė ši.
Po pusvalandžio išvargęs kareivėlis kreipėsi į ją vėl:
- Stoviu jau pusvalandį. Gavau 24 valandas atostogų. Gal leistumėte prisėsti nors trumpam?
- Jaunuoli, jūs baisiai įžūlus. Aš pasakiau, kad ne.
Tada kareivis atidarė langą, griebė šunelį, išmetė jį lauk ir atsisėdo. Ūsuotas anglas generolas, sėdėjęs priešais, neištvėręs tarė:
- Tikra bėda su tais amerikiečiais. Jie viską daro ne taip. Važinėja ne ta kelio puse, laiko šakutę ne ta ranka, o dabar štai - išmetė ne tą kalę!
Eina generolas per dalinį. Mato - kažkoks leitenantas kareivį auklėja:
- Gult! Stot! Gult! Stot! Gult! Stot! ...
Generolas prieina prie leitenanto ir sako:
- Na kas čia per tvarka pas jus! Negalima gi taip žiauriai elgtis su kariais. Taigi galite kaip nors kultūringiau... Pavyzdžiui, liepkit kareiviui atnešti jums arbatos iš valgyklos. Kai atneš, paklauskit, kodėl šalta ir liepkit iš naujo atnešti. Kai atneš, paklauskit, kodėl be cukraus ir vėl liepkit iš naujo atnešti, o kai vėl atneš, tada paklauskit, kodėl stiklinėje, o ne puoduke, na ir taip toliau. Vat žiūrėkit!
Generolas sustabdo pro šalį bėgantį kareivį ir sako jam:
- Eilini, atnešk man arbatos!
- Taip, tamsta! Jums šaltos ar karštos?
- Karštos!
- Taip, tamsta! O su cukrumi, ar be?
- Su cukrumi!
- O puoduke ar stiklinėje?
- Eilini! Gult! Stot! Gult! Stot! Gult! Stot! ...
Trys kariai išsiunčiami į misiją Vietname. Brenda per džiungles, kur reikia - ropoja. Ir vienam tiesiai skaudžiausion vieton, į klyną, įkanda gyvatė. Vienas klausia:
- Ką darom?
- Neįsivaizduoju, skambink į štabą, gal žinos...
- Alio, štabas, girdit?! Kariui įkando gyvatė, ką daryti? Baigiau...
- Girdim! Reikia iščiulpti nuodus. Baigiau...
- Na, tai ką sakė?
- Sakė, kad jis mirs...
Pulkininkas pasikviečia leitenantą, duoda jam stiklinę ir sako:
- Atnešk man vandens.
Leitenantas, žinoma, pasikviečia eilinį kareivį, duoda jam stiklinę ir siunčia atnešti vandens. Kareivis, žinoma, tingi bėgti atnešti vandens, todėl apverčia stiklinę dugnu į viršų ir sako leitenantui:
- Leitenante, negaliu - čia viršus užvirintas.
Leitenantas paima stiklinę, apžiūri ir susimąstęs sako:
- Keista, ir dugno nėra...