Jaunas vaikinukas ateina į vaistinę ir sako vaistininkui:
- Pirksiu vieną prezervatyvą. Šiandien mane mano panelė pakvietė į svečius vakarienės, manau, kad ji kažko tikisi iš manęs.
Vaistininkas paduoda 1 prezervatyvą. Prie išėjimo vaikinukas atsisuka ir sako:
- Gal duokite man dar vieną prezervatyvą. Panelės sesė labi graži ir kai mes susitinkame, ji taip gundančiai sukryžiuoja kojas, manau ji kažko iš manęs tikisi.
Vaistininkas paduoda dar vieną prezervatyvą. Vaikinas eidamas prie išėjimo dar kartą atsisuka ir sako:
- Žinot ką, duokit dar vieną prezervatyvą. Mano panelės mama taip blizgina akytes, kai mane pamato. Manau, kad ji iš manęs kažko tikisi.
Vakarienė. Sėdi prie stalo panelė, jos mama, sesė ir vaikinas. Įžengia tėvas ir visi sukalba maldą. Visi valgo, o vaikinas vis nenustoja melstis. Panelė sako:
- Nežinojau, kad tu toks religingas...
- O aš nežinojau, kad tavo tėvas vaistininkas...
Kartą ponia Jonaitienė atėjo į bažnyčią pakalbėti su kunigu. „Kunigėli, ką man daryti. Mano vyras kaskart per mišias užsnūsta.“ Kunigas nieko nelaukdamas ir atsakė: „Jokių bėdų. Štai, imkit, šitą segtuką, ir kai tik pamatysiu, kad jis jau užmigęs, duosiu jums ženklą ir jus gerai jam įsekit į koją.“
Sekantį Sekmadienį, bažnyčioje, ponas Jonaitis užmigo. Šitai pastebėjęs, kunigas suriko „Ir kas dėl mūsų visų pasiaukojo?“ ir palinksėjo poniai.
„Jėzus Maria!” sušuko vyras, gavęs gerą dozę segtuko. „Teisingai, pone Jonaiti, Maria pagimdė mūsų išgelbėtoją.“ Sako kunigas, nusišypsojęs moteriškei.
Ne už ilgo, Jonaitis vėl užmigo. Kunigas iškart pamatęs vėlgi surėkė: „Ir dėl ko mes čia esame?“ Jonaitienė vėl įsmeigė, ir tasai suklykė „Dėl Dievo...“
„Taip, mano vaike, dėl Dievo...“
Ilgai netrukus, jis vėl užmigo, tik šįkart kunigas nepastebėjo. Pagreitinęs tempą, kunigėlis jau buvo kelis kartus davęs signalus Jonaitienei, bet ji vis pražiopsodavo. Galų gale kunigas suriko „Ir ką Ieva pasakė Adomui, kai ji jam pagimdė 99-ą vaiką?“
Ponia Jonaitienė įsmeigė segtuką, ir vyras suriko: „Tu dar kartą įbesk ta suknistą daiktą, ir aš jį per pus nulaušiu ir sukišiu tau į šikną!“
„Amen.“ Tarė žmonės.
Vieną ramų vakarą vyras sėdi namie, žiūri televizorių ir valgo riešutus. Meta juos aukštyn ir gaudo burna. Staiga žmona jo kažko paklausia, tas pasisuka į ją ir išmestas į orą riešutas įstringa jo ausyje. Krapšto, krapšto, bando ištraukti, bet riešutas tik lenda gilyn į ausį. Pašaukia žmoną, ta krapšto, krapšto - niekaip. Nusprendžia važiuoti į ligoninę.
Tuo metu grįžta dukra su savo nauju biču. Išgirdęs apie draugės tėvo problemą bičas sako, kad gali ištraukti riešutą.
Jaunuolis liepia vyrui atsisėsti fotelyje, mikliai sugruda du pirštus į nosį ir liepia stipriai pūsti.
Tėvui gerai papūtus riešutas pokšteli iš ausies.
Žmona su dukra šokinėja iš laimės.
Bičas kukliai nuleidęs galvą aiškina, kad tai tik paprasti elementarios fiziologijos reikalai ir nieko čia jis ypatingo nepadarė.
Jaunuoliui išejus žmona negali nustoti džiaugtis:
- Bet juk tai puiku! Jis toks protingas! Kaip manai, kuo jis taps baigęs universitetą?
Tėvas ramiai:
- Sprendžiant iš pirštų kvapo, mūsų žentu.