Du jauni jis ir ji susituokė. Jaunoji iki vestuvių saugojo rūtų vainikėlį, o
Jaunąjam tėvai nuo gimimo tikino, kad tas daiktas kur žemai kabo yra skirtas tik šlapinimuisi. Na žmona prakentėjo mėnesį nuo jaunojo neveiklumo ir jau nebeturėdama kantrybės nubėga pas pagyvenusią kaimynę. Išsišneka, išsako visas bėdas, o toji ir sako:
- Tu kai grįši dabar, gulkis į lovą ir apsimesk, kad labai sergi. Kai vyras prieis ir paklaus kas tau yra, tu jį atsiųsk pas mane.
Žmona taip ir padarė. Parbėgo namo, krito į lovą ir vaidina, kad serga. Priėjo vyras, pasidomėjo kas jai yra, tada žmona sako:
- Tu nueik pas kaimynę ir paklausk jos kaip man gydytis!
Vyras nuėjo pas kaimynę. Ta jam ir sako:
- Tu tarp koju turi tokį stebuklingą daikčiuką, kai grįši namo, tu juo ir išgydysi žmoną.
Kaimynka detaliai nupasakojo kaip jam naudotis savo įnagiu. Vyras grįžo namo, pamylėjo žmoną, bet kaip reikiant pamylejo… Po to nuėjo į virtuvę ir sėdi. Liūdna, ašaros rieda. Žmona visa švytinti pribėga ir klausia:
- Brangusis, ar tu nesidžiaugi, kad aš pasveikau?
- Džiaugiuosi, bet jei man kas nors anksčiau būtų pasakęs, kad aš galiu išgydyti su savo daiktu, tai ir tėvas būtų gyvas, ir karvė nebūtų nudvėsusi.
Atbėgo Petriukas pas tėvą ir prašo 20 litų. Tas klausia:
- Petriuk, kam tau tiek?
- Pas prostitutes eisiu – atsako Petriukas
Na tėvas pamastė, galvoja gal jau ir pats laikas Petriukui, davė 20 litų ir tas išbėgo.
Bėga Petriukas davolnas per kiemą, o smėlio dėžėje žaidžianti sesute klausia:
- Petriuk, kur taip skubi?
- Tėvas davė 20 lietuviškų, pas prostitutes einu!
- Davai, einam į krūmus,- siūlo sesuo – ir pasidalinam tą 20.
Petriukas sutiko. Pasimylėjo jiedu, guli, rūko, galiausiai sesute sako:
- Nu tu, Petriuk, ir pavarai… Geriau negu tėvas…
- Žinau, mama sakė…
Išėjo čiukčius į medžioklę. Žiūri – kiškis sėdi! Jis greitai šautuvą nuo peties, prisitaikė.. O kiškių būta dviejų ir jie ėmė bėgti į skirtingas puses. Iš nustebimo čiukčiaus akys skyrėsi, skyrėsi, lydėdamos tuos kiškius ir … apsivertė. Vargais negalais jis parsirado namo. Jo žmona nuėjo pas felčerį paklausti patarimo. Felčeris viską išklausė, kaip buvo ir pasakė:
- Reikia daryti viską atvirkščiai: pakelti jam virš galvos, sakykim, du kiaušinius ir palaipsniui juos artinti. Jis stengsis akimis juos sekti ir akys, ko gero, atsivers atgal. Aišku?
- Aišku, – atsakė žmona, ir, grįžusi namo, ėmėsi gydymo…
Rytojaus dieną visas kaimas sužinojo, kad čiukčius mirė begydant: neišlaikė sunkios procedūros. Kiaušinius pavyko atitempti tik iki krūtinės…