Sėdi du gruzinai prie butelio vyno ir kalbasi. Vienas pasakoja:
- Žinai važiuoju aš sau vakar namo, ogi žiūriu ant kelio varlė šokinėja. Kažkaip pagailo man jos – dar pervažiuos kas – ir paėmiau aš ją į mašiną. Galvoju parvešiu iki namų ir kur nors paleisiu. Ar tiki manim?
Draugas susimastęs atsakė:
- Tikiu, tikiu…
- Tai va parvažiavau namo – tęsia savo istoriją gruzinas, – pažiūrėjau į tą varlę ir pagalvojau, tegu gyvens ji mano namuose, bus naminis gyvūnas. Ar tiki mani?
- Tikiu, tikiu, – vėl sumurmėjo draugas.
- Taigi parsinešiau ją namo ir paleidau ant kilimo, bet vėliau ir vėl jos pagailo ir nusprendžiau leisti miegoti lovoje. Bet ar tu tikrai tiki manim?
- Aišku, kad tikiu.
- Ir žinai aš su ta varle sau miegu, o ryte pabudęs pamatau šalia savęs nuostabaus grožio moterį. Ar gali tuo patikėt???
- Jei jau taip sakai, matyt, taip ir buvo. Tikiu tavim.
- Na matai, tu manim tiki, o žmona kažkodėl netiki….
Eina du policininkai gatve ir randa veidrodėlį. Vienas pakelia ir sako:
- Jis man kažkur matytas.
Kitas pažiūri:
- Taigi čia aš!
Pirmasis:
- Ne aš, – susiginčija.
Pro šalį eina komisaras. Prieina ir klausia:
- Kas nutiko vyrai? ko ginčijatės?
- Nu radom nuotrauką, jis sako, kad ten jo,o aš, kad mano.
- Duokit pažiūrėt.
Komisaras pažiūri ir sako:
- Jūs ką savo viršininko neatpažįstat? Dar kartą taip atsitiks, atleisiu abu.
Įsideda veidrodėlį į kišenę ir nueina. Vakare grįžta namo, pasikabina švarką, o paauglė dukra iškart per kišenes, randa veidrodėlį, pažiūri, nulekia pas mamą ir sako.
- Mama, tėtis meilužę turi, nuotrauką radau!
- Parodyk!
Pažiūri ir sako:
- Fui kokia bjauri, net pavydėt neverta…
Kalbasi lakūnas, vairuotojas ir laivo kapitonas apie žmonas. Pirmas pradeda kapitonas:
- Žinot, kaip mano laivas parplaukia į uostą, aš tris kartus įjungiu laivo sireną, kad žmona išgirstų. Ir tada važiuoju namo. O ten manęs jau laukia pietūs, butelis, ir pusnuogė žmona lovoje.
Lakūnas irgi pasisako:
- O aš kai skrendu namo, tai specialiai virš savo namų padarau viražą, kad žmona žinotų. Ir kai grįžtu į namus, manęs jau laukia pietūs, butelis, nuoga žmona lovoje…
Tada pareiškia vairuotojas:
- Žinot, o aš važinėju į tolimus reisus. Ir kai grįžtu namo, pastatau savo sunkvežimį už puskilometrio nuo namų, pasiimu laužtuvą ir tyliai einu namo. Ir žinot, kol kas dar nei vienas žmonos meilužis nepaspruko!