Anekdotai apie filmus ir aktorius
Japonai sugebėjo koncentruot spiritą iki 500%. Galvoja, kur čia panaudot… Kadangi alkoholis – reik bandyt girdyt kažkam. Davė tautiečiams – tie nuo pauostymo dviem dienom į komą atgulė.
Škotų, airių pijokai – tiems įpylė. Škotas mirė vietoj, airis visam
Gyvenimui invalidas… Lieka vienintelė viltis – rusai. Atkeliauja į Rusiją, tik pervažiavus sieną žiūri – kažkoks kaimietis su traktorium aria lauką. Japonai jį susistabdo, įpila stiklinę, tas makt ir…. virsta iš klumpių. Bet greitai pašoka, pasipurto, padėkoja ir, linksmas sėdęs, į traktorių aria toliau. Japonai apakę… Bet čia traktorius sustoja, rusas iššoka iš kabinos, pasivolioja ant žemės, atsikelia, įlipa ir vėl toliau aria. Ir taip kas penkias minutes… Japonai jį pasiveja ir klausia, ar jam viskas ok.
Tas:
- Viskas za**bys, tik kai atsiriaugėju – „fufaika“ užsidega.
Vyras, baisiai norėdamas į tuoletą, parbėga namo. Vidurius taip suka, kad atrodo tuoj tuoj…. O tuolete sėdi žmona. Dialogas:
- Atidaryk, labai prašau, man labai reikia!
- Hmmmm…
- Greitai, negaliu kentėti!!!
- O tu man nupirksi naują suknelę?
- Taip, atidaryk!
- O kailinius?
- Taip, taip, atidaryk greičiau!
- O naujus batus?
- Gge…ghr… Aghr… Nieko, tau pakaks ir kaliošų.
Kartą gyveno galingas Japonijos imperatorius, kuriam prireikė naujo vyriausiojo samurajaus. Tad jis išsiuntinėjo po visą pasaulį pranešimą apie jo paiešką. Bet prabėgo metai, o tik trys vyrai panoro užimti tą vietą. Tai buvo japonas, kinas ir žydas. Imperatorius paprašė jų parodyti savo sugebėjimus.
Japonas atidarė dėžutę, iš kurios išskrido kamanė. „Ššššast!“ sušvilpė jo kardas ir kamanė, perkirsta pusiau, krito negyva. Imperatorius susižavėjęs šūktelėjo: „Labai įspūdinga!“ Tada išėjo kinas, atidarė dėžutę, iš kurios išzvimbė musė. „Ššššast! Ššššast! Ššššast! Ššššast!“ – ir musė nukrito, perkirsta į keturias dalis. Imperatorius susižavėjęs šūktelėjo: „Labai įspūdinga!“
Tada išėjo žydas, atidarė dėžutę, iš kurios išzyzė uodas. „Ššššast!“ šmėkštelėjo kardas. Tačiau uodas skrido toliau. Imperatorius susinervino:
- Labai ambicinga, bet kodėl uodas liko gyvas?
Žydas nusišypsojo ir tarė:
- Apipjaustyti nereiškia užmušti…
Nuėjo Petka su Čiapajevu į spektaklį "Aladino lempa". Per pertrauką nuėjo į barą, prisivalgė, prisigėrė.. Per antrą dalį Petka kakot užsinorėjo.. Čiapajevas sako:
- Pakentėk, į spektaklį atėjai, o ne į tualetą.
Palaukė Petka kiek laiko, mato kad neišlaikys ir bėga tualeto ieškot..
Išbėga į koridorių, žvilgt į vieną kambariuką - žmonės persirenginėja... Žvilgt į kitą - ten tas pats... Staiga pajuto kad jau neišlaikys, įšoko per pirmas pasitaikiusias duris, ir prišiko į kažkokį vazoną... Grįžta Petka atgal į savo ložę, o visa salė žvengia, raitosi ant grindų. Čiapajevas pro ašaras, žvengdamas sako Petkai:
- Nu Petka, nu tu duodi... Kada tu nuogu užpakaliu į sceną išėjai, niekas nesijuokė... Kada tu į Aladino lempą kakojai - niekas nesijuokė. Bet kada iš Aladino lempos išlindo aktorius ir pasakė ".. Dėjau aš ant tokio scenarijaus", čia jau niekas neišlaikė...