Kartą gyveno keturios vienuolės… Kartu gyveno ir kartu numirė visos. Pateko prie švento Petro vartų, o tas gi čia šefas… tuoj nuspręs, kuri verta dangaus. Kviečia pirmąją:
- Na ateik, sesute, sakyk, ar dora buvai?
- Oi dora, šv. Petrai, buvau, – atsako vienuolė.
- O kaip su vyrais? Na sakyk sakyk…
- Palietus vieną buvau, jei atvirai…
- Kišk pirštus į švęsto vandens indą ir eik į dangų! Ateik ateik, antroji. Kaip Tu?
- Dora buvau, pagal Dievo valią stengiaus gyventi…
- Na o kaip tau su vyrais?
Išraudusi vienuolė tarė:
- Smaukiau vienam truputį…
- Kišk rankas į švęsta vandenį ir eik į Dangų, – tarė šv. Petras, – Na o kaip trečioji?
Ta priėjo ir jau buvo beišsižiojanti, tik buvusi už jos ketvirtoji pradėjo šaukti:
- Jei ji į tą kibirą py*dą kiš – tai aš iš jo negersiu!!!
I Barą,esantį netoli vienuolyno, ateina sesuo Ana ir pradeda visus gėdinti:
- Kaip jums negėda gerti ir gerti! Nuskursit, viska prarasit, į pragarą pateksit!..
Vienas girtuoklis prieina ir sako:
- Nu sesut, nu nesiparink, juk negėrus, negali sakyt!
Vienuolė:
- Ar tau galvoj negerai? As negeriu ir niekada negersiu!
Girtuoklis:
- Веnт paragaukit, o tada jau sakykit…
Sesuo ana pasvarsto ir sutinka, bet sako:
- Tik i arbatos puodelį, ką žmonės pagalvos..
Nueina girtuoklis pas barmeną ir sako:
- Degtinės porą įmesk, bet vieną į arbatos puodelį, gerai?
Padavėjas atsidūsta:
- Vėl sesuo Ana?