Kalbasi du draugai:
- Žinai, grįžtu iš atostogų traukiniu, o mano kupė tokia blondinė, tokia blondinė. O mes tik dviese. Išgėrėm. Ji nusirengė, o figūra, o kojos, o
Krūtys. Pasaka. Kaip pradėjau aš su ja dulkintis. Kad dulkinausi tai dulkinausi. O ji kad pradės verkti, raudoti. Sako mano vyras mane taip myli, taip myli, o aš, karvė, ką darau. Net mane sugraudino.
- Na, ir kaip toliau buvo?- klausia draugas.
- Kaip, kaip, taip visą kelią verkėm ir dulkinomės, verkėm ir dulkinomės.
Vyksta Deivido Koperfeldo pasirodymas, staiga į sceną įsirauna žiūrovas:
- Pone Deividai, o galima aš Jums parodysiu fokusą?
Koperfeldas pasitaria kelias minutes su scenos režisierium, na, mol ok, rodyk. Žmogelis:
- O galima, Jūsų žmona, Claudia Shiffer bus fokuso asistentė?
Koperfeldas pasitaria su Claudai, na, ok, rodyk. Žmogelis stveria Claudia, pasiguldo ant stalo, nurengia ir pradeda ją atsakančiai dulkinti. Koperfeldas susinervinęs:
- Ė, bl, čia gi ne fokusas!
- Fokusas? Koks bl#t fokusas!? Čia MAGIJA!!!
Petriukas grįžta namo ir klausia tėčio:
- Tėti, paaiškink man, kaip čia dabar yra. Tu juk bankininkas, tiesa?
- Na taip, tiesa.
- Vadinasi,visi pinigai skolinti?
- Taip…
- Tai kaip čia yra, kad mes taip gerai gyvename?
- Nueik į virtuvę ir atnešk lašinių,-paliepia tėvas.
Petriukas klusniai nueina ir atneša.
- O dabar nunešk juos atgal,-liepia tėvas vėl.
Petriukas,nors ir nieko nesuprasdamas,padaro kas liepta.
- Na štai, lašinių nebeturi, o rankos tai taukuotos…