Grįžo vyrukas iš Afrikos. Susitinka draugą, o tas ir klausia:
- Na, kaip džiunglės?
- Oi, buvo toks nuotykis! Einu per džiungles, tik žiūriu, gorila iššoka iš krūmų. Ėmiau bėgti, o ta vejasi. Įlipau į pirmą pasitaikiusią palmę, gorila bandė irgi lipti, bet nuslydo.
Draugelis klausia:
- Tu ką, neišsigandai? Aš tai iš baimės būčiau į kelnes pridėjęs!
- O kaip tu manai, nuo ko ji nuslydo?
Vienas žmogelis taip nekentė savo žmonos katino, kad nutarė juo atsikratyti. Taigi kartą po darbo jis paėmė vargšą gyvūnėlį, nuvežė į miesto centrą ir paliko. Na, grįžta žmogelis visas laimingas, įeina pro duris ir prie kojų jam pradeda glaustytis katinas. Na taip kartojosi kasdien ir nors žmogelis vis nuveždavo katiną toliau, nespėdavo pirmiau už jį grįžti namo. Po savaitės, neiškentęs, kad katinas vis grįžta namo, nuvežė jį kelis kilometrus už miesto, padarė kelis posūkius, pavažiavo dar toliau ir paleido katiną miške. Po 30 minučių žmogelis skambina savo žmonai:
- Mieloji, katinas namie?
- Na, taip, o ką?
- Pakviesk tą py***ą prie telefono, aš pasiklydau!
Sumanė mokslininkai prakalbinti beždžiones. Pakvietė geriausius dresuotojus iš
Amerikos, Vokietijos ir Lietuvos, davė daug maisto, bananų, nu visko ko tik jie
Paprašė. Po mėnesio atėjo pažiūrėt kaip sekėsi. Na nuėjo pirma pas amerikietį.
- Aš ją šėriau, pasakas skaičiau, niekaip neprakalbinau, - skundžiasi amerikietis.
- Ir man nesisekė, - sako vokietis, - šėriau kas dvi valandas, teliką rodžiau,
Nekalba niekaip.
Nu nuėjo pas lietuvį o tas sėdi bananus valgo teliką žiūri:
- Čia juk beždžionės maistas, - rėkia komisija.
- Ta beždžionė jau peršerta nebegali nei pažiūrėt į bananus.
- Meluoja jis viską!!! Aš nei vieno banano iš jo negavau! - neišlaikiusi ima rėkti
Beždžionė