Raudonkepuraitė su raudonu dviratuku važiuoja per mišką pas senelę. Ją pasiveja vilkas, parverčia, sulaužo dviratį ir tuoj jau ės, bet čia iš krūmų išlenda būrys medžiotojų ir nutaikę į vilką savo šautuvus sako:
- Na, ką čia darai, greit suremontuoji dviratį!
Vilkas kažkur susiranda svarkę, suvirina dviratuką ir po kiek laiko raudonkepuraitė vėl važiuoja savo raudonu dviratuku per mišką. Kur buvęs kur nebuvęs ją vėl pasiveja vilkas, vėl parverčia, sulaužo dviratį ir pasiruošia ėsti. Tačiau, čia kur buvę kur nebuvę prisistato tie patys medžiotojai ir vėl liepia vilkui remontuoti dviratį. Ir taip dar kelis kartus...
Galiausiai raudonkepuraitė pasiekia senelės namus. Įeina į vidų ir klausia senelės:
- Senele, senele, o kodėl tavo tokios raudonos akys?
- Nuo svarkės bl*t!
Trys katinai ginčijasi, kuris iš jų didesnis tinginys.
Pirmasis sako:
- Man pelė laksto palei nosį, o aš tingiu pagauti...
Antras sako:
- Na, čia tai dar nieko, man šeimininkė maistą palei nosį padeda, o aš tingiu keltis pavalgyti.
Trečias katinas klausia:
- Girdėjot, kaip vakar visą naktį kniaukiau?
Katinai atsako:
- Na, girdėjom, tai kas buvo?
Tas sako:
- Tai va, užmyniau sau ant pautų, ir visą naktį tingėjau koją nukelti...
Eina mišku šernas, lapė, kiškis ir vilkas. Įkrenta visi į duobę ir niekaip neišlipa. Po savaitės visi išbadėję nusprendžia sukti butelį ir į ką atsisuks - tą suvalgyti. Vilkas pradeda sukti butelį ir išsuka kiškį, o šernas ir sako:
- Gal jo nevalgom, aš su juo nuo pirmos klasės mokiausi, jis mano geras draugas.
- Nu, gerai, - sako vilkas ir suka dar kartą.
Antrą kartą vėl išsuka kiškį, šernas supykęs vėl sako:
- Nu tik pabandykit lįsti prie kiškio, visus išpjausiu.
Taigi ir vėl visiems teko sutikti su šernu. Vilkas suka butelį trečią kartą ir išsuka šerną, o zuikis ir sako:
- Aha, prisišnekėjai, kiaule!
Vienas medžiotojas draugams pasigyrė, kad užrištomis akimis pačiupinėjęs kailį, gali pasakyti, koks tai žvėris, kiek kailis vertas, ir kokiu būdu buvo sumedžiotas. Draugai nutarė patikrinti, užrišo akis, atnešė kailį. Medžiotojas pačiupnėjo:
- Meška... 500 lt... Šratais.
Atspėjo. Atnešė jam kitą kailį.
- Lapė... 200 lt... Kilpa...
Vėl atspėjo, draugai sužavėti, privaišino medžiotoją iki žemės graibymo...
Ryte pabunda jis namuose, savo lovoje, žiūri - ogi žmona visa išbalusi, apsiverkusi, užtinusiom akim. Jis ir klausia:
- O ko tu čia dabar bliauni?
- O kaip aš galiu nebliauti, jei tu mane visą naktį čiupinėjai burbėdamas:
"Žiurkė... 3 litai... Kirviu..."