Išleidžia ūkininkas sūnų mokytis į miestą. Tas grįžta po mėnesio ir pasako
Tėvams, kad kurs šeimą. Na, ūkininkai iškelia kaime vestuves pagal senas
Tradicijas, žodžiu vestuvės kaip reikiant. Įsibėgėjus vestuvėms ūkininko
Žmona sako vyrui:
- Tėvai, a tėvai, žiūrėk, kiek marti geria…
- Aiii, nieko… Svarbu būtų laimingi…
Na, vestuvės jau įkarštyje, visi išeina į kiemą pakvėpuot grynu oru ir vėl
Ūkininko žmona kreipiasi į vyrą:
- Tėvai, a tėvai, žiūrėk, mūsų marti rūko…
- Aii, nieko… Svarbu laimingi būtų…
Na, pusiaunakty visi išsiskirsto, nutaria ūkininkai pažiūrėt pro rakto
Skylutę kaip sekas jų sūnui, čia gi kaime lyg niekur nėjo, nieko nebandęs…
Pirma pažiūrėt lenda motina…
- Tėvai, aaa tėvaiii, ji į burną ima…
- Aiiii, niekoo, gal rūkyt mes…
Sutuoktinių pora važiuoja užmiesčio plentu. Niekur neskuba, greitis apie 60 km/val. Vairuoja vyras. Žmona sėdi dešinėje, atsigrįžusi sako:
- Mielasis, jau 15 metų, kai mudu susituokę, bet šiandien aš ryžausi tau pasakyti, kad noriu skirtis.
Vyras tyli, tik padidina greitį iki 70 km/val.
- Ir aš nenoriu, kad mane atkalbinėtumei. Tai jau nuspresta. Aš miegu su tavo geriausiu draugu, jis už tave puikesnis meilužis.
Vyras tyli, padidina greitį iki 80 km/val.
- Aš pasiimu sau namą.
Vyras važiuoja 90 km/val.
- Ir vaikus.
Spidometras rodo 100km/val.
- Taip pat visus pinigus ir automobilį.
Vyras tyli, bet nutaiko mašiną į artėjančio tilto atramą.
- Ar tau ko nors reikia?- klausia žmona.
- Ne, aš turiu viską, ko reikia,- pagaliau prataria vyras.
- Ir ką gi?
Likus sekundei iki mašinos atsitrenkimo į betoną, jis atsako:
- Oro pagalvę…