Lietuvos Taupomasis bankas, darydamas auditą, pastebėjo, kad vienas provincijos skyrius dirba labai nuostolingai. Susirinko visa valdžia ir nusprendė, kad reikia nusiųst revizorių, kuris išsiaiškins, kodėl tas skyrius taip nuostolingai dirba.
Revizorius nuvažiavo į ta miestelį, susirado tą banko skyrių, o ten – tylu, ramu. Nė vieno kliento, nė vieno darbuotojo.
Staiga girdi – iš antro aukšto, direktoriaus kabineto, kažkoks triukšmas. Tyliai prislinko revizorius prie kabineto, atidarė duris, o ten – penki banko darbuotojai kad pliekia kortomis, net suprakaitavę. Tiek pliekia, kad net nemato, kad kažkas atėjo, kad juos stebi…
Revizorius tyliai duris uždarė, nuėjo į klientų aptarnavimo skyrių ir nuspaudė alarmo mygtuką! Pasigirdo baisus cypimas. Toks, kad net visame miestelyje girdisi. O revizorius laukia, kas bus. Tyla. Nieks neateina. Jis dar kartą nuspaudė mygtuką. Vėl baisus cypimas. Vėl niekas neateina. Revizorius trečią kartą nuspaudė mygtuką. Vis tiek niekas neateina.
Staiga žiūri – iš kitos pusės gatvės, iš baro atlekia barmenas su pilnu padėklu alaus bokalų. Jis prilekia prie banko, atidaro duris ir sako:
- Nu einu, einu, girdėjau… Užtenka ir vieną kartą paskambint.
- As isoksiu pro langa jei nori?
- Bet tu zusi.
- Ne, mane vejas pagaus ties desimtu aukstu ir ines i vidu.
- Netikiu!
Pirmas vyras ir issoko pro 25 auksto langa, ties desimtu aukstu vejas ji inese i vidu, tas i lifta ir vel bare. Antras sugerovas:
- Savo akimis maciau, bet netikiu.
Pirmasis vel issoko. Grizes sako - tu pabandyk, matai kad veikia. Barmenas krato galva. Antrasis vyrukas ir issoko, desimtas, astuntas, antras, pirmas... . Barmenas pirmajam:
- Na tu ir durnas, supermene, kai prisigeri.
Sugedo žmogeliui mašina, sustojo jis pakelėje, atidarė kapotą ir krapštosi.
Balsas:
- Pažiūrėk paskirstytuvą.
Atsisuka žmogelis, o prieš jį juodas arklys stovi ir vėl:
- Aš tau sakau, paskirstytuvą pažiūrėk, čia tikrai jis neveikia.
Pažiūrėjo, akurat, neveikia. Sutaisė, nuvažiavo iki baro, paprašė stiklinės degtinės ir papasakojo barmenui viską. O barmenas ir sako:
- Gerai kad juodas arklys, o ne baltas.
Žmogelis:
- Kodėl?
Barmenas:
- Todėl, kad baltas nei velnio mašinose nenusimano.
Vilnietis Panevėžyje užeina į kabaką. Ateina padavėjas. Vilnietis klausia:
- Žuvies turite?
- Prašom – ryklys, lašiša, kuprė, lydeka…
- Ne, ne, man, prašom, maivos, ir tokia senesnę paimkit, su kvapeliu…
- ??? …. Na gerai, tuoj iki Norfos sulakstysim…
- Ir žinote, paruoškite ją pagal ypatingą receptą…
- ???
- Na, jūs tos žuvytės per daug neplaukit, neatšildykit, prašau…
- ???
- Na ir druskos, negailint, tik ant vieno šono, prašyčiau, o kitą šoną pipirais… na… taip gausiai, jei galima…Aha. Ir aliejaus nereikia, taip ant keptuvės padėkit, kad vienas šonas sudegtų, o kitas žalias būtų.
Padavėjas, visas mėlynas išeina. Vyrukas dar pašaukia:
- Tiesa, kai patiekalas bus baigtas, neserviruokit čia per daug, paprasčiausiai meskit man ant stalo per visą salę ir sušukit: „ėsk, šunie!“.
Padavėjas surūkė pakelį cigarečių, kol patiekalą paruošė. Patiekė jį taip, kaip ponas prašė. Atėjo laikas atsiskaityt, ponas, su ašaromis akyse, arbatpinigių 50Lt. duoda, ranką spaudžia, draugu vadina, ir sako:
- Namų pasiilgau… Visą mėnesį komandiruotėj…
Į barą užeina vyrukas. Užsisako bokaliuką alaus. Paklausia kainos. Barmenas pasako – 3 litai. Virukas išsitraukia tris monetas po vieną litą. Vieną padeda ant baro priešais save. Tada atsistoja paeina prie dešinio baro krašto, nueina prie kairiojo baro krašto, ten padeda kitą. Barmenas, tyliai keikdamasis susirenka pinigus. Tokia pat istorija pasikartoja ir kitą dieną, ir dar kitą… Ir dar… Kasdieną.
Po kelių savaičių tas pats vyrukas eilinį kartą užeina į barą, bet, tekus užsimokėti, išsitraukia 5 litų monetą. Barmenas sureaguoja greitai: griebia monetą, randa porą litų grąžos, nubėga prie vieno baro krašto, ten padeda vieną monetą, nubėga prie kito krašto, padeda kitą, grįžta prie vyruko ir piktžiugiškai nusišypso. Vyrukas patyli, išsitraukia 1 litą ir taria:
- Gerai, įkalbėjote. Aš išgersiu dar vieną bokaliuką.
Ateina žmogelis į barą, prieina prie barmeno ir sako:
- Man 100 gr. degtinės.
Barmenas įpila, paduoda. Žmogelis išsitraukia pažymėjimą, menzūrėlę ir sako:
- Kontrolė. Tuoj patikrinsim.
Patikrina, o stikliuke – 75 gr. Kontrolierius skiria 200Lt baudą barmenui. Barmenas sumoka.
Kitą vakarą vėl tas pats žmogelis užeina į tą patį barą, prieina prie to paties barmeno ir sako:
- Man 100 gr. degtinės.
Barmenas įpila, paduoda. Žmogelis išsitraukia pažymėjimą, menzūrėlę ir sako:
- Kontrolė. Tuoj patikrinsim.
Patikrina, o stikliuke – 75 gr. Kontrolierius skiria 200Lt baudą barmenui. Barmenas vėl sumoka 200Lt.
Tikrintojas sako:
- Klausykit, noriu paklaust, taigi jūs mane pažinote, aš ir vakar tą patį dariau? Tai kodėl jūs man neįpylėte 100 gr., kaip aš prašiau?
Barmenas:
- Žinai ką, man geriau baudą sumokėt, negu dėl tokių kaip tu ranką numušinėt.