Anekdotai apie Viršininkus
Kalėjime zekai lošia kortomis, tik staiga atsidaro durys ir įmeta Vytautą Landsbergį. Visi nustemba:
- Nu profesoriau, o už ką tave pasodino?
- Ai gal nereikia….
- Ką nereikia, anuka, paaiškink, tai už ką sėdi?
- Bet vyrai, jūs užpyksit…
- Nu neužpyksim, neužpyksim, tik paaiškink.
- Bet tikrai neužpyksit?
- Nu tikrai.
Na profesorius paima puodelį, pasemia iš tos vietos, kur jie gamtinius reikalus atlieka, nueina prie durų, pabeldžia, o ten langelis atsidaro, jis tik šliūkšt su puodeliu tam į akis… Na už durų prasideda sujudimas… Tik staiga atsidaro durys, dešimt aro vyrų ir piktas prižiūrėtojas sako:
- Jūs, profesoriau, pasitraukit, na o jūs žąsinai tai dabar atsiimsit…
Viename kalnų kaime tiesiama autostrada. Prie kaimiečio, stebinčio statybas prieina inžinierius:
- Labą dieną, aš esu Džonas, statybų vadovas. Jus turbūt niekada nematėte, kaip tiesiamos autostrados? Bet man įdomu, kaip jūs savo kaime statote kelius?
- Na, pas mus kaime jeigu jau reikia statyti kelią, tai mes pirmiausiai paleidžiame seną asilą, kuris visada suranda patį trumpiausią bei saugiausią kelią, ten mes ir statome kelią.
- O, jeigu niekas neturi asilo?
- Tada kviečiame inžinierių !!!