Grįžta suvalkietis iš žvejybos ir pasakoja žmonai:
- Jau tas mūsų žmonių šykštumas, tai negaliu! Taigi sutarėm, kad tas, kuris žuvį pagaus pirmas, perka buteliuką, o antras – užkandos. Sėdim, žvejojam. Žiūriu Antano plūdė tik niurkt į dugną, o tas sėdi, apsimeta, kad nemato. Paskui Vincui kažkas kad prisikabino, tai net meškerė sulinko. O Vincas nė krust, aplink žvalgosi, uodus gainioja.
- Tai gal tu pirmas ištraukei? – klausia žmona.
- Ar aš kvailas?! Aš visai be slieko žvejojau!
Trys draugai žuvo avarijoje ir pateko pas Dievą. Dievas jiems ir sako:
- Jūs buvote geri žmonės, pasakykite, ką norėtumėte, kad žmonės kalbėtų prie jūsų karsto?
- Aš norėčiau, kad jie prisimintų, jog buvau geras gydytojas, išgelbėjau daugeliui žmonių gyvybes, buvau geras tėvas ir puikus draugas, – sako vienas.
O aš norėčiau, kad visi prisimintų, koks aš buvau geras mokytojas, kiek vaikučių išmokiau pažinti gėrį ir nepasiduoti blogiui, – sako antrasis.
- Na, jeigu jau galima rinktis, – kiek pagalvojęs ištarė trečiasis, – tai aš labiausiai norėčiau, kad jie visi dabar suriktų: „Žiūrėkit, jis sujudėjo! Vaje, jis atsigauna!“