Ankstus šeštadienio rytas. Petras, neseniai grįžęs iš po penktadienio, bando užmigt, troškulys kankina, o čia tėvas įgriūna į kambarį ir sako:
- Kelkis, eisim žolės šienaut.
- Nieko nebus, - sako Petras, - nešienausiu, miego noriu.
Tėvas pagaliu per kuprą:
- Kelkis, parazite, ir viskas.
Nu, atsikėlė Petras, nueina su tėvu į pievą. Dar nei nepradėjęs šienaut, sako tėvui:
- Žinai, diena bus karšta - einu namo, atnešiu atsigert.
Na, tėvas pagalvojęs sako:
- Eik.
Parėjo Petras namo ir sako motinai:
- Tėvas prašė valgyt padaryt, labai išalko.
Nu, motinai tėvas liepė, reiškia reikia. O Petras, atėjęs į lauką, tėvui sako:
- Einam namo, motina valgyt padarė.
Nu, tėvui liepė motina, reikia eit. Grįžo abu namo, o sūnus ir sako:
- Tėvai kaip gerai būtų prie koldūnų buteliukas koks... Gal tada ir darbas geriau eisis.
Nu, tėvas ir sako:
- Eik pas kaimyną, paimsi skolon vieną puslitrį.
Nulėkęs pas kaimyną sūnus anam ir sako:
- Duok du butelius, kitaip pasakysiu, kad su mano motina miegi. Tai ateis tėvas papjaus.
Kaimynas išsigando ir davė du butelius. Sūnus grįžo namo ir sako tėvui:
- Eik, kaimynas prašė, kad kiaulę papjautum.
Nu, kaimynas prašė, reikia padėt žmogui. Už peilio ir eina per pievą, o kaimynas, pamatęs pagalvojo:
"Pardavė vaikis. Šakės..." Ir per kitas duris iš namų miškan. Atėjo tėvas pas kaimyną, ant kiemo nieko nėra. Žiūri - kiaulė po kiemą laksto. Nu tai tas tik šmaukšt ir po kiaulės. Eina namo su
Kruvinu peiliu, o sūnus ir sako mamai:
- Pasakiau tėvui, kad su kaimynu miegi, tai jis nuėjo jo papjauti. O, žiūrėk, pareina su kruvinu peiliu.
Motina išsigando ir irgi pro duris ir miškan. Grįžo tėvas ir klausia Petro:
- Tai kur motina?
Tas ilgai negalvojęs:
- Su kaimynu į mišką pabėgo, kol tu kiaulę jam pjovei.
Pasiuto tėvas už to pačio peilio ir į mišką. Sėdi Petras, koldūną įsimeta burnon, 50 g išgeria ir sako:
- Sakiau, kad žolės nepjausiu, reiškia nepjausiu
Atvyko žmogus į komandiruotę, užeina į viešbutį, prieina prie administratoriaus ir sako:
- Gal kokį kambariuką turit?
- Deja, visi kambariai užimti. Yra vienas dvivietis kambarys, bet jame gyvena vienas žmogus... Su juo niekas gyvent nenori...
- O kodėl?
- Suprantat, jis žiauriai knarkia. Niekas negali su juo gyvent. Net kaimynai gretimuose kambariuose neišsimiega.
- Tai gal duokit man tą kambarį...
Administratorius:
- Aš jus perspėju, pone, kad jūs neišsimiegosit.
- Gal kaip nors...
Nuvedė administratorius žmogelį į kambarį. Ryte žmogelis išeina - žvalus, išsimiegojęs... Administratorius klausia:
- Klausykit, kaip jums pasisekė išsimiegot? Tai gal jis neknarkė?
- Aišku knarkė. Bet aš priėjau prie jo, pabučiavau į skruostą ir pasakiau:
"Labos nakties, gražuoli..." Tai jis pabudęs visą naktį sėdėjo ir žiūrėjo į mane...
Išeina žmogus iš namų į lauką pasivaikščioti, grynu oru pakvėpuoti, žiūri - jo kaimynė blondinė verkia pasikūkčiodama. Nubėgo raminti, klausia, kas atsitiko. Blondinė verkdama atsako, kad vakar numirė jos mama. Kaimynas, kiek galėdamas apramino, ir nuėjo. Po kelių valandų grįžta, o blondinė dar labiau verkia. Jis vėl bando guosti, kad nesibaigė dar gyvenimas tuo, kad viskas bus gerai, o blondinė verkdama atsako:
- Ne dėl savo mamos dabar verkiu. Man sesers gaila, ji ką tik skambino, jos mama irgi vakar numirė.