Sumanė tėvai į svečius nueiti, bet namuose – mažas vaikas… Ką daryti ? Sugalvojo – surado plokštelę patefonui, kurioje buvo įrashyta pasaka. Uždėjo vaikui ausines ant galvos, įjunge patefoną – mato – vaikas šypsosi ))) Tėveliai laimingi išėjo į svečius. Grįžta vėlai vakare, ir dar neatrakine durų, išgirsta bildesį ir riksmus bute. Įeina – mato – vaikas, visas kruvinas, bet vis dar su ausinėmis, daužo galvą į sieną ir šaukia:
- Noriu !!! Noriu !!! Noriu !!! Noriu !!! Noriu !!!
Tėvai nuima ausines vaikui nuo galvos, ir jis aprimsta… Tėvams kyla įtarimas, ir jie pabando paklausyti, kas iš tų ausinių girdisi. O iš ausinių balsas –
…
„Ar nori, kad pasekčiau pasakaitę ? [Džing]„…
…
„Ar nori, kad pasekčiau pasakaitę ? [Džing]„…
…
„Ar nori, kad pasekčiau pasakaitę ? [Džing]„…
…
„Ar nori, kad pasekčiau pasakaitę ? [Džing]„…
Kaimas. Naktis. Ant pečiaus susirangęs ruošias miegoti tėvas – aplankyti tėvų atvažiavo sūnus su marčia, tai aniems lovą užleido. Ir čia girdi jis, kaip jaunimas nerimsta:
- Pabandom ant viršaus?
- Pabandom.
- O dabar iš šono!
- Bandom.
- O dabar sėdėdami!
- Gerai!
- O dabar šuniuku!
- Varyk!
- O dabar „kandibobiku“.
Čia tėvui miegai net išsilakstė, akys tik „opa!“ – kas čia per daiktas? Kodėl niekad negirdėjo? „Na,“ – galvoja – „веnт jau pasižiūrėt reikia“. O tamsu troboj – nors į akį durk, nieko nesimato. Bando lenktis tėvas – vis tiek nieko. Lenkėsi, lenkėsi – jopst nuo pečiaus… Triukšmas per visus namus, keiksmai, o čia dar su savimi, pakeliui, drėbdamasis prigriebė visus puodus, indus, stiklines, katiną prispaudė… Subėgo visi namiškiai žiūrėt kas čia atsitiko:
- Tėvai ar gyvas? Kas čia buvo?
Tėvas atsikelia, susinervinęs visas, renka išsibarsčiusius puodus:
- Nieko nebuvo. Tiesiog pi$kitės kaip žmonės…
Petriuko tėvai gauna mokytojos kvietimą į tėvų susirinkimą. Nusprendžiama, kad eis tėtis. Tėtis nueina į mokyklą ir ieško klasės, kurioje galėtų būti Petriukas. Prieina prie vienos, ant kurios durų parašyta „Labai geri vaikai“, įkiša tenai galvą, bet Petriuko nėra. Eina toliau. Randa klasę, ant kurios durų užrašas“Geri vaikai“. Bet ir ten Petriuko nėra. Toliau randa klasę, ant kurios durų parašyta „Blogi vaikai“. Neramiai jausdamasis praveria klasės duris, bet sūnaus tenai nėra. Eina toliau, randa klasės duris, ant kurių parašyta „Labai blogi vaikai“. Drebančiomis rankomis praveria duris, bet… Petriuko tenai nėra. Eina tolyn ir staiga prieina klasės duris ant kurių didelėmis ir aiškiomis raidėmis užrašyta „PETRIUKAS“.
Bare du vyriškiai prie alaus kalbasi:
- Žinai, vakar vakare atėjo pas mane dukra ir sako: Tėveli, išregistruok mane iš šio buto, parduok visus mano baldus, drabužius, papuošalus, kosmetiką, o ko nepavyks parduoti – atiduok raudonajam kryžiui. Taip pat, nebemokėk daugiau už mano studijas universitete, už sporto klubą ir SPA centrą. Taip pat, parduok mano automobilį, muzikinį centrą, nešiojamą kompiuterį ir mobilųjį telefoną. Gautus pinigus pasilik sau arba atiduok labdarai.
- Taip ir pasakė !?
- Na, ne visai taip… Jei tiksliau: labas tėvai, susipažink, čia mano vaikinas, jo vardas Abdula Hakim Mohamedas.
Grįžta namo Petriukas iš mokyklos ir pamato, kaip jo tėvai po kaldra duodasi.
- Tėte, ką čia darai?
- Ammm, sūnau, kortom lošiu.
- Su kuo?
- Su mama.
Eina toliau ir pamato, kaip sesė duodasi po kaldra.
- Sese, ką čia darai?
- Nuuuuu, broliuk, kortom lošiu.
- Su kuo?
- Su savo vaikinu.
Po kurio laiko tėvas pabaigia daryt savo reikalus ir nueina pas Petriuką pakalbėti. Staiga pamato, kaip Petriukas duodasi po kaldra.
- O Dieve, Petriuk, ką čia darai?
- Lošiu kortomis.
- Su kuo?
- O man nereikia partnerio, kai turiu gerą ranką!
Atvyko į mokyklą japonai. Na,mokytoja sako:
- Užduokit, mokiniai, kokį klausimą svečiams…
Visi tyli, spokso susidomėję. Petriukas kelia ranką.
Mokytoja:
- Na gerai, klausk Petriuk, tik nesikeik.
- Kiek jūs turite tėvų?
Na, o ten visi dievai tėvai…
- Keturis,- atsako japonas.
- Sakau, ble, iš dviejų kiaušinių toks geltonas neišeisi,- Atsako Petriukas…