Vidurnaktis. Lauke audra, trankosi perkūnija. Telefono skambutis. Ragelį pakelia veterinarijos gydytojas. Ragelyje girdisi sunerimęs moteriškas balsas:
- Daktare, padėkite, mūsų kačiukui blogai. Ką daryti ?
Per audros triukšmą apsimiegojęs gydytojas blogai išgirdęs kačiukas – veršiukas išklauso simptomus ir sako:
- Duokite jam stiklinę ricinos aliejaus, aš rytoj pas jus užeisiu.
Ryte po lankytojų priėmimo daktaras atvažiuoja pas moteriške, kuri jį jau pasitinka ant slenksčio.
- Na ir kaip laikosi jūsų veršiukas ?
- Daktare, jūs naktį blogai išgirdote… aš kalbėjau apie kačiuką…
- Oi kaip negerai gavosi… na ir kaip jis ?
- Žinote, mes davėme jam ricinos, bet jam pasidarė dar blogiau. Bet dabar веnт jau žinome kodėl.
- Taip taip, aš suprantu ir atsiprašau dėl to. O kur jis dabar ?
- Dabar jis mūsų sode už namo ir jam padeda dar trys katės. Viena kasa duobutes, kita jas užkasinėja, o trečioji jį tampo nuo duobutės prie duobutės.
Ateina žentas namo. Duris atidaro uošvienė, visa šypsosi:
- Ženteli, mylimasai, va, atėjai iš darbo, duok tavo paltą pakabinsiu.
Vyriškis apstulbo.
- Duok savo batus,štai tavo šlepetės.
Žentas užeina į valgomąjį, o ten karšti, skanūs pietūs ant stalo, pyragas, arbata.
- Sėskis, ženteli,valgyk į sveikatą.
Vyriškis atsisėdo prie stalo, o čia ateina prie jo kojų kačiukas. Vyras iš įpročio davė katinėliui gabaliuką kotleto. Katinėlis suvalgė, staiga sudrebėjo ir pakratė kojas. Žentas supykęs:
- Ak tu, sena tarka, norėjai mane nunuodyti!!!
Trenkė uošvienei per galvą ir išmetė pro balkoną. Kai uošvienė atsitrenkė jau į betoną, staiga katinėlis pašoka ant keturių letenų ir džiaugsmingai šaukia:
- Yes yes yes!!!
Senamiesčio gatvele naktį eina studentas. Aplink nė gyvos dvasios, tamsu, nors akin durk… Tik juodos katės laksto. Studentas eina, visas susitraukęs.
Staiga iš tarpuvartės iššoka penkiese! Ir prie studento.
Vienas prieina arčiau ir sako:
- Duok punigus, arba tau šakės!
Studentas išsigando, dreba. O tie kaip puolė daužyt!
- Tai ką, neduodi?! Tai še tau!
Tačiau studentas prisiminė, kad mokykloje karatė būrėlį lankė… Tik pašoko ir ėmė tuos penkis lupti! Lupo tol, kol tik vieną liko pribaigti.. O tas rėkia:
- Chebra! Gelbėkit!
Iš kitos tarpuvartės – dar dešimt iššoko! Prilėkė, užgulė studentą, prispaudė prie žemės. Tų dešimties vadas iškraustė studento kišenes, žiūri – 2 litai.
Vadas su palengvėjimu ir sako:
- Uf, 2 litai.
Visi likusieji nesupratę:
- Ką reiškia „uf, du litai“?
Vadas:
- Tai aš ir sakau, kad gerai, kad tik du litai. Būtų turėjęs daugiau, būtų užmušęs mus visus…
Atėjus žiemai, mažas paukštelis išsiruošė skristi į pietus. Buvo taip šalta, kad sparnai sustingo, ir jis nukrito žemyn į didelę pievą.
Paukšteliui begulint, pro šalį ėjo karvė ir jį apš*ko. Paukštelis, begulėdamas š*de, pradėjo atitirpinėti…
Gulėjo toliau visas laimingas, jau beveik sušilęs, ir pradėjo dainuoti. Pro šalį ėjo katė ir jį pamatė,- kas per chamas čia dainuoja. Užsidėjusi gumines pirštines, ji ištraukė paukštelį ir po dezinfekcijos suėdė.