Viena ponia norėjo nusipirkti kokį nors naminį gyvulėlį, bet katės, šunys reikalauja daug priežiūros, tad nusprendė nusipirkti papūgą, kuri dar ir kalba. Bet čia ir vėl problėma. Jos daug kainuoja! Bet vieną dieną eidama per turgų pamato papūgą, kuri tekainuoja tik 20 litų. Na moteriškaitė aišku iš karto ir perka, bet pardavėjas parduodamas papūgą paaiškina kodėl taip pigiai parduoda:
- Matot ponia, ši papūga visą laiką buvo viešnamyje...
Bet moteriškė vistiek nusiperka papūgą. Parsinešusi namo laukia, kada ši pradės kalbėti. Papūga dairėsi, dairėsi ir pagaliau prabilo:
- Naujas viešnamis, nauja šeimininkė!
Moteriškei iš pradžių nepatiko, bet po to pradėjo juoktis. Po to grįžta namo iš mokyklos dukterys. Papūga, į jas gerai pasižiūrėjusi, sako:
- Naujas viešnamis, nauja šeimininkė, naujos prostitutės.
Na, ir merginos pradeda juoktis. Pagaliau vakare iš darbo grįžta ir vyras. Papūga ilgai žiūrėjo į šeimos galvą, į šeimininkę, paskui į dukteris ir sako:
- Naujas viešnamis, nauja šeimininkė, naujos prostitutės, o klientai vis tie patys! Sveikas Jonai! Kaip laikaisi?
Katino Broniaus (vardas pakeistas) pabėgimo dienoraštis.
1 diena. Viskas. Apsisprendžiau. Vakar mačiau lauką. Kates. Reikia sprukt.
5 diena. Įsidrąsinau išbėgt į lauką kai šeimininkai paliko duris truputį praviras. Rado mane apstulbusį po stalu du metrai nuo laiptų. Tikėkimės toliau bus geriau.
7 diena. Buvau nubėgęs nuo durų iki gyvatvorės, o tai jau bus koks 15 metrų, bet vėl pagavo.
10 diena. Tris paskutines naktis girdėjau kaip mane šaukė katės. Planavau sprukt naktį, bet miegas stipresnis.
15 diena. Po šešias valandas per dieną prabudžiu prie laukujų durų, gal kas atidarys ir spėsiu pasprukt.
16 diena. Vakarykštė taktika beveik pasiteisino, bet kai pavyko prasmukt, mano šeimininkė pasirodo labai susinervino ir mestelėjo mane nuo laukųjų durų iki dujinės viryklės. Gerai, kad snukis ir taip plokščias.
18 diena. Sugalvojau ištrūkęs į lauką pakeist kryptį – neskuost iš karto į gatvę, o mėtyt pėdas. Pavyko išsmukt, nėriau į kairę, apibėgau pastatą ir tik kai man prieš nosį atsirado voljeras, prisiminiau, kad jie dar turi aviganį. Nesigiriu, bet manau bėgdamas namo sumušiau kokį nors rekordą.
23 diena. Dėl mano nuolatinio tykojimo, pasigirdo kalbos apie kastravimą. Už tai, prikakojau koridoriuje, prie pat dėžutės. Turėkitės.
25 diena. Girdėjau, šeimininkės broliui padovanojo orinį šautuvą. Nemanau, kad jis taiklus. Pamatysim ką jis sugeba kai pradės rinktis svetimi klaidžiojantys katinai.
28 diena. Jis taiklus. Trys patvirtinti pataikymai. Drąsa nyksta.
29 diena. Jie rupūžės mane erzina, žaidžia su mano protu. Kol aš ant palangės ant jų keikiuos, jie iš lauko barbena į stiklą ir šypsosi. Šlykštynės.
30 diena. Visas mėnuo bandymų pabėgt, nei vieno sėkmingo. Palūžau. Morališkai ir dvasiškai. Ne taip čia ir blogai, ėst gaunu, miegu visą laiką... Gal jei nebandysiu bėgt, išsaugosiu vienintelį turtą. Kaip sakoma – be kiaušių gyventi galima, bet liūdna...
Jaunuolis vedė merginą, o po trijų mėnesių ji sako:
- Brangusis, man jau laikas gimdyti...
- Kaip tai?! Mes juk tik tris mėnesius kartu...
- Tu dar tris mėnesius iki vestuvių su manim draugavai, o 3 × 3 = 9.
Praėjo kažkiek laiko, ji skambina iš gimdymo namų:
- Brangusis, mums gimė juodaodis...
- Ką??? Kaip?
- Pameni: kai mes važiavome į gimdymo namus, mums kelią juoda katė perbėgo. Tai va...
Jaunuolis nuėjo pas tėvus ir pasakoja:
- Įsivaizduoji, tėve, 3 × 3 = 9 ir juoda katė....
- Ei, žmon, tu gal pameni, kai aš tave į gimdymo namus vežiau, mums kelią asilas perbėgo ar ne?