Anekdotai apie pensininkus
85-erių metų senuko daktaras paprašė tyrimams atnešti spermos. Padavė stiklinį indelį ir pasakė:
- Jūs ramiai parsineškit namo ir atneškite rytoj analizams savo spermos.
Kitą dieną senukas prisistatė pas daktarą su tuščiu indeliu. Kai daktaras paklausė, kas atsitiko, senukas papasakojo:
- Žinot, daktarėli, pirmiausia mėginau dešine ranka - nieko... Paskui bandžiau kaire ranka - vis tiek nieko... Tada paprašiau žmonos, kad padėtų: jinai bandė dešine ranka, paskui kaire ranka - vis tiek nieko... Paskui mėgino burna - pirmiausia su dantimis, paskui išsiėmus dantis - vis tiek nieko. Mes netgi pasikvietėm kaimynę - ji irgi bandė: pirmiausia abiem rankom, paskui pažasty, paskui suspaudus tarp kelių - vis tiek nieko...
Daktaras buvo šokiruotas:
- Jūs dar pasikvietėt kaimynę?!...
- Aha, - atsakė senukas, - Bet taip niekas iš mūsų ir nesugebėjo atidaryt to prakeikto stiklainėlio...
Autobusų stotelėje stovi Petras su žmona ir aštuoniais vaikais, ir aklas senukas su lazdele, kuris taip pat laukia autobuso. Atvažiavo autobusas. Petro žmona iš kart pripuolė prie jo: vieną vaiką įkėlė, antrą, trečią, ketvirtą, penktą, šeštą, septintą, aštuntą, pati įšoko... Autobuso durys užsidarė! Ir nuvažiavo autobusas... Petras ir aklasis seneliukas pasiliko. Ką darysi - autobusas paskutinis, daugiau nebebus, teks eiti pėsčiom. Eina abu keliu, o seneliukas vis lazdele - paukšt paukšt... paukšt paukšt... kelio ieško, tikrina kur eit. Ir taip visą laiką: paukšt paukšt... paukšt paukšt... Petras galų gale neiškentė, atsisuko ir sako:
- Klausyk, diedai, tu jau man atsibodai. Eini sau ir vis paukšt paukšt... paukšt paukšt... Ir taip nervai ima, o dar čia tu. Nors kokią gumelę būtum užsidėjęs ant tos savo lazdos, kad nepaukšėtų šitaip!
Seneliukas sako:
- Tai tau reikėjo anksčiau ant galo... gumelę užsidėt! Tai būtume seniai su autobusu nuvažiavę...
Kaimas. Saulė leidžiasi taip lėtai. Ant prieklėčio sėdi trys diedukai.
- Įdomu, įdomu, kuo gi bus mūsų anūkėliai?
Vienas sako:
- Maniškis toli eis, toli eis. Žinok, tik grįžta iš mokyklos, už švirkšto ir sau į veną. Į daktarus taiko, miestan važiuos.
Kitas sako:
- Mano ne, maniškį prie žemės traukia. Tik žemė įšyla, jisai sodina ir sodina... Tai kanapes, tai aguonas. Bus agronomas.
Trečias sako:
- Maniškis tai ant vairuotojo traukia, ant vairuotojo.
- Kaip tai? Baik, Petrai, meluot. Juk taviškis, sakė, mašinų nemėgsta.
- Taip tik sako, o iš tikrųjų, parbėga iš mokyklos ir į garažą, skudurą į benziną, prie veido ir… Važiuojam...
Ateina senutė į polikliniką. Prie visų kabinetų ilgos eilės. Prišoka prie vieno kabineto, prie kito, niekur neįleidžia. Ji už pilvo susiėmusi, tūpčioja. Žiūri prie vieno kabineto "Neurologas" eilės nėra. Įbėga ir šaukia:
- Daktare, darykite, ką norite, bet neišeisiu, kol neduosite vaistų. Man leidžia vidurius, trydaaaaaaaaaa...
- Tai ne pas mane, eikite pas vidaus ligų gydytoją, - sako daktaras.
O ta:
- Ne, neisiu, tu išrašyk man vaistų.
Žiūri, kad nieko nebus, tai išrašo stipresnių raminančių. Po savaitės eina gatve gydytojas neurologas. Žiūri ta pati senutė eina, šūdukus į šalis barsto, šokinėja, tokia laiminga... Prieina prie jos, klausia:
- Na, tai kaip, močiute, sveikata?
O ta:
- Ai, viskas tas pats, bet dabar į galvą neimu!