Moteris bėga į parduotuvę duonos. Be penkių minučių devinta valanda vakaro – parduotuvę tuoj tuoj uždarys. Staiga mato – guli girtas vyras. Geriau įsižiūrėjo – visai normalus vyras. Tvarkingas, gero sudėjimo. Įkišo ranką į kelnes, apčiupinėjo – netgi puikus vyras. Moteris pažiūri į laikrodį: parduotuvė tuoj tuoj uždarys, o vyrą palikti gaila. Tada ir sumasto: „Labai greit užbėgu į parduotuvę, nusiperku duonos, paskui vyrą parsitempiu namo“. Moteris taip ir padaro. Tik, kai nusipirkusi duonos išeina iš parduotuvės, pamato, kad vyro nebėra…
Moteris liūdnai pažvelgia į duonos kepalėlį rankose ir sumurma:
- Dieve mano, galima pagalvoti, kad aš dvejus metus duonos nevalgiau…
Po Vilniaus savivaldybėje įvykusių mero rinkimų R. Paksas ir L. Paksienė švenčia savo 35 metų vestuvių sukakties jubiliejų.
Paksas klausia:
- Brangioji, pabūkime šiandien vienas kitam atviri: ar esi mane веnт kartą išdavusi?
Žmona:
- Deja, taip, Rolandėli.
Paksas:
- Tai čia vieną ar daugiau kartų?
Žmona:
- Oi, tiktai tris…
Paksas:
- Ačiū tau, Laimute, už atvirumą. Galbūt pasakysi, kada tai buvo?
Žmona:
- Pameni, kai Borisovas nenorėjo finansuoti tavo prezidentinės kampanijos, o po to – ėmė ir finansavo?
Paksas (susikrimtęs):
- Na, pamenu… O antrą?
Žmona:
- Pameni, kai prezidento krizės metu tau reikėjo Rusijos kontržvalgyvos paramos, Igoris Mintusovas iš pradžių nesutiko konsultuoti, o po to – ėmė ir sutiko?
Paksas (drąsiau):
- Na, čia buvo iš reikalo. Ačiū. O dar?
Žmona:
- O ar pameni, kaip prieš Vilniaus mero rinkimus tau trūko 6 lenkų, 4 socdemų ir 9 zuokininkų balsų?
Susitinka rusė, prancūzė ir amerikietė. Prancūzė sako:
- Žinot, aš kartą grįžau ir pasakiau vyrui, kad aš jam daugiau neskalbsiu. Ir ką jūs sau galvojat: pirmą dieną vyro nemačiau, antrą nemačiau, trečią dieną vyras pareina su nauja skalbimo mašina.
Amerikietė sako:
- O aš pasakiau, kad nebegaminsiu valgyti. Ir ką jūs sau galvojat: pirmą dieną vyro nemačiau, antrą nemačiau, trečią dieną vyras su nauju virtuviniu kombainu pareina.
Rusė sako:
- Aš pasakiau, kad nebeskalbsiu ir negaminsiu, tai ką jūs sau galvojat: pirmą dieną vyro nemačiau, antrą nemačiau, trečią dieną dešinės akies kampeliu vyrą pradėjau matyt.
Apie vieną iš pirmų milijardierių – Rotšildą, pasakojama tokia istorija:
Kartą, berods 1932-aisiais, Karibų jūroje jis su žmona plaukiojo jachta. Užėjo audra, jachta užplaukė ant rifų ir ėmė skęsti. Milijonierius su žmona išsigelbėjo, tačiau pakliuvo į nedidelę negyvenamą salelę, kurioje buvo tik šiek tiek vandens ir augo keli medžiai. Išmestas į krantą, milijonierius net nepabandė imtis kokių nors priemonių, kad pagerinti padėtį. Žmona dėl to ėmė smarkiai graužtis:
- Kodėl tu nieko nedarai? Šioje saloje nėra jokio maisto, mums reiktų pabandyti веnт jau plaustą pastatyti!
- O ko tu jaudiniesi? – perklausė Rotšildas. – Ar žinai, kad prieš tris metus, gegužės 23 dieną, aš paaukojau Niujorko sinagogai pusę milijono dolerių? O užpernai gegužės 23-ią paaukojau 700 tūkstančių dolerių. O pernai, kai verslas ėmė itin sektis, tą pačią dieną paaukojau visą milijoną.
- Na, ir ką?
- O ar žinai, kad šiandien gegužės 22-oji? Mus suras ne vėliau, nei poryt!
…
Istorija teigia, kad Rotšildą su žmona išgelbėjo dar iki 24-os dienos vidurdienio.