Anekdotai apie Viršininkus
Numiro žmogelis. Pakliuvo jis pas angelus, nuvedė jie jį pro vartus, į didelę salę, sakydami, kad jis paklius į rojų. O ten – katilai su smala, ugnis visur, keptuvėse aukos čirška. Riksmai, klyksmai aplinkui. Žmogelis pasimetęs:
- Angeliukai, mielieji, taigi sakėt, kad čia rojus bus, o čia juk tikras pragaras!
- O tu apsižvalgyk atidžiau, – atsako jam angelai.
Žmogelis apsižvalgo, ir mato: vienam katile verda viršininkas, kitam – uošvienė. Šalia ant dviejų keptuvių kepa keliukas ir girtuoklis kaimynas.
- Ufff… iš tiesų, tikras rojus… – ištaria žmogelis…
Viršininkas, penktadienį vakare, darbe, išsitraukia diskelį:
- Čia jūs rasite puikiausia informaciją kuri padėsd jums efektyviau dirbti ir uždirbti !
Išdalino programą visiems bendradarbiams. Vienas, pats uoliausias, užsimanė tuo jau pat pasižiūrėti kas tame diskelyje…
Pirmadienis, visi renkasi į darbą: pats uoliausias pabalęs, nesiskutęs, nesiprausęs sėdi prie kompo ir žiūri į jį bepročio akimis.
- Klausyk, Petrai, tu ką, čia nuo penktadienio sėdi ?
Po penkiolikos minučių atsakymas:
- Paleidau programą, o ji prašo įvesti slaptažodį nuspaudžiant dešimt klavišų iš karto. Po to užrašas: „nuimsi rankas – suformatuosiu diską“..