Sėdi trys medžiotojai prie laužo, buteliuką jau gerai įsukę ratu, apie šunis giriasi.
Pirmas porina:
- Mano šuo – pats protingiausias. Aš jam sakau „Šarikai!“. O jis man atgal „Ką yra, tėvai ?“.
Antras neatsilieka:
- Ot tai, kalbantis šuo… Va maniškis tai nerealus. Anądien į antį nepataikiau, tas tik į orą pašoko, antį pasivijo – capt ir parnešė!
Įsiterpia trečias, sunkiai versdamas liežuvį:
- Oi, radot kuo čia girtis… Mano šuo… Ai ką ten ir lygint su Jūsų dvarniaškom. Va, pavyzdžiui, sakau aš jam „Brisiau, tu ateini čia ar neateini?“. O jis, gudruolis mano, arba ateina, arba ne!