Naktį svetimame mieste mergina ieško nakvynės... Apieškojo daug viešbučių, kol viename rado dvivietį kambarį... Gretimoje lovoje - čiukčia. Na, ką darysi, bus gerai...
Sėdi čiukčia kampe, nusitvėręs ruonio gyslą ir groja:
- Beu, beu, beu...
Mergina išmetė vieną koją, kitą... Čiukčia - nulis emocijų...
- Beu, beu, beu...
Išseko panelei kantrybė, užriko, kad liautųsi... Tyla... Sėdi čiukčia įsitempęs...
Mergina:
- Čiukčia, nori vieną kartą?
Čiukčia:
- Aha.
Mergina:
- Tai pirmyn...
Čiukčia:
- Beu...
Įsidarbino fabrike čiukčius. Pradirbo kokį mėnesį ir nuėjo direktoriui skųstis:
- Direktoriau, Čiukčia nedurnas.
- Ką? Gal ir nedurnas... O ką?
- Čiukčia nedurnas, o jį vadina durnium. Kasdien vadina.
- Kas vadina?
- Petraitis vadina. Sako:
"Čiukcia durnas".
- Gerai, pakalbėsiu su Petraičiu.
Išsikviečia direktorius Petraitį ir sako:
- Buvo čiukčia atėjęs, skundėsi, kad tu jį nuolat durniumi vadini.
- Bet jis ir yra durnius. Nežinau, kaip kiti, bet šitas tai durnius. Galiu pademonstruoti.
- Gerai, pademonstruok.
Petraitis pakviečia čiukčią, duoda jam savo namų raktus ir taria:
- Nubėk pas mane namo, pažiūrėk, ar aš ten esu.
Čiukčia nubėga. Petraitis taria:
- Na, matote? Sakiau, kad durnius?
- Na jooo... Galėjo juk paskambinti...