Stovi du muitininkai pasienyje. Žiūri – važiuoja vyrukas su dviračiu, ant bagažinės cigarečių “Marlboro” blokas.
- Ot niekšas, – sako vienas, – taip viešai veža kontrabandą.
- Nieko nepadarysi – bloką galima be muito vežti. Savo reikmėms.
Kitą dieną mato tą patį vyruką, vėl su “Marlboro” bloku ant dviračio bagažinės.
- Tuoj aš tam niekšui baudą išrašysiu.
- Nusiramink, jis turi teisę, savo reikmėms veža...
Situacija kartojasi kasdien maždaug du mėnesius. Galiausiai abu muitininkai prieina prie to vyruko ir sako:
- Žmogau, imk mūsų sunkvežimį, prisikrauk pilną cigarečių ir parsivežk, mes tavęs nestabdysim, tik nebenervink mūsų...
- Ko jūs čia prikibot? Nereikia man jūsų sunkvežimio, aš jau visus dviračius pervežiau...
Gyveno kartą tolimame tolimame iškyšulyje žmogelis, kuris buvo švyturio prižiūrėtojas. Tame švyturyje jis ir gyveno. Vakarais uždegdavo šviesą bokšto viršuje, rytais užgesindavo. Ir štai vieną naktį siaučia baisi audra, žaibuoja, bangos milžiniškos... O tarp tų bangų - mažytis laivelis, o laivelyje - paštininkas. Keikiasi, burnoja baisiausiai. Tarpais vis persižegnoja, kad nenuskęstų. Priplaukia vargais negalais iki to švyturio, išlipa visas permirkęs, sušalęs, leisgyvis. Rankose - laiškas žmogeliui iš švyturio. Po ilgo beldimosi tas pagaliau atidaro duris. Paštininkas jau nebetverdamas rėkia:
- Ožy tu nelaimingas, gyvena čia visokie pasaulio krašte, vos galo negavau tą laišką nešdamas...
Na ir taip kokias 5 minutes. Žmogelis klausia:
- Viską pasakei?
- Viską.
- Tai va, jei dar aiškinsi, tai laikraštį užsiprenumeruosiu.
Kalbasi du naujieji rusai:
- Klausyk, turiu bėdą, gal padėsi?
- Kokios bėdos? Pinigų reikia?
- Ne, supranti, mano sūnus baigė vidurinę ir dabar nei dirba, nei mokosi. Sėdi man ant sprando... Gal galėtum jį įdarbinti pas save? Supranti, noriu, kad jis pažintų gyvenimą, taip kaip aš - dirbtų ir užsidirbtų, gerai?
- Nu, bičas, kokios problemos! Tegul ateina pirmadieniais, mokėsiu po 1000 eurų per mėnesį.
- Ne, ne tai, Hari, aš noriu, kad jis iš tikro padirbėtų. Nu, paprakaituotų, pasinervintų, ot taip kaip aš pradėjau.
- Nu, gerai, bičas. Tegu jis ateina antradieniais ir penktadieniais – gaus po 2000 eurų per mėnesį – tinka?
- Paklausyk, Hari, aš noriu, kad jis dirbtų kasdien nuo 8 iki 5 ir gautų po 600 litų per mėnesį.
- Nu, tada sunkiai. Matai, bičas, tokį darbą norint gaut, reikia aukštąjį baigti.