Vieną naktį vyrukas palydi savo draugę iki jos namų. Besikeičiant labanaktuko bučiniais, staiga vaikinas susijaudina. Atsiremia ranka į namo sieną ir sako jai:
- Brangioji, ar negalėtum man pačiulpti?
Ji pasipiktinusi:
- Ar tu išprotėjai? Mus gali pamatyti mano tėvai!
- Na nesilaužyk! Kas gi mus pamatys tokiu vėlyvu metu?
- Ne, prašau, ar gali įsivaizduoti, kas bus, jei mus užtiks?
- O, prašau mažyte, aš tave labai myliu!
- Ne, dar kartą ne, aš tave taip pat myliu, bet aš negaliu to padaryti!
- Žinoma tu gali... Prašau...
Taip tęsėsi dar kurią akimirką. Staiga laiptinėje užsidegė šviesa. Pasirodė merginos jaunesnioji sesutė su pižama ir besitrindama užsimiegojusias akutes:
- Tėtis sakė, nesilaužyk ir pačiulpk. Jei ne, mama gali nusileisti ir tai padaryti, arba aš. Jei jau taip reikia, sako tėtis, jis pakvies prostitutę iš šešto aukšto. Bet po velnių, tegul tas idiotas nuima savo ranką nuo domofono!
Ankstus šeštadienio rytas. Petras, neseniai grįžęs iš po penktadienio, bando užmigt, troškulys kankina, o čia tėvas įgriūna į kambarį ir sako:
- Kelkis, eisim žolės šienaut.
- Nieko nebus, - sako Petras, - nešienausiu, miego noriu.
Tėvas pagaliu per kuprą:
- Kelkis, parazite, ir viskas.
Nu, atsikėlė Petras, nueina su tėvu į pievą. Dar nei nepradėjęs šienaut, sako tėvui:
- Žinai, diena bus karšta - einu namo, atnešiu atsigert.
Na, tėvas pagalvojęs sako:
- Eik.
Parėjo Petras namo ir sako motinai:
- Tėvas prašė valgyt padaryt, labai išalko.
Nu, motinai tėvas liepė, reiškia reikia. O Petras, atėjęs į lauką, tėvui sako:
- Einam namo, motina valgyt padarė.
Nu, tėvui liepė motina, reikia eit. Grįžo abu namo, o sūnus ir sako:
- Tėvai kaip gerai būtų prie koldūnų buteliukas koks... Gal tada ir darbas geriau eisis.
Nu, tėvas ir sako:
- Eik pas kaimyną, paimsi skolon vieną puslitrį.
Nulėkęs pas kaimyną sūnus anam ir sako:
- Duok du butelius, kitaip pasakysiu, kad su mano motina miegi. Tai ateis tėvas papjaus.
Kaimynas išsigando ir davė du butelius. Sūnus grįžo namo ir sako tėvui:
- Eik, kaimynas prašė, kad kiaulę papjautum.
Nu, kaimynas prašė, reikia padėt žmogui. Už peilio ir eina per pievą, o kaimynas, pamatęs pagalvojo:
"Pardavė vaikis. Šakės..." Ir per kitas duris iš namų miškan. Atėjo tėvas pas kaimyną, ant kiemo nieko nėra. Žiūri - kiaulė po kiemą laksto. Nu tai tas tik šmaukšt ir po kiaulės. Eina namo su
Kruvinu peiliu, o sūnus ir sako mamai:
- Pasakiau tėvui, kad su kaimynu miegi, tai jis nuėjo jo papjauti. O, žiūrėk, pareina su kruvinu peiliu.
Motina išsigando ir irgi pro duris ir miškan. Grįžo tėvas ir klausia Petro:
- Tai kur motina?
Tas ilgai negalvojęs:
- Su kaimynu į mišką pabėgo, kol tu kiaulę jam pjovei.
Pasiuto tėvas už to pačio peilio ir į mišką. Sėdi Petras, koldūną įsimeta burnon, 50 g išgeria ir sako:
- Sakiau, kad žolės nepjausiu, reiškia nepjausiu
Kaimo diedukui suskaudo vieną vietą. Dvidešimt kilometrų ėjo iki daktaro, dvi valandas eilėj stovėjo , bet pas daktarą pateko. Diedukas:
- Daktarėli, man b**by skauda.
- Tėvai, tėvai, kas gi taip sako? Reik sakyt lytinį organą.
Išrašė daktaras diedukui vaistų ir eina diedukas namo. Tik bėda, neįsiminė žodžio lytinis. Tik organas pamena. Eina ilgai , jau tamsu ir privažiuoja policija.
- Pavežt,tėvai?
- O kas jūs ponuliai toki būsit?
- Mes milicijos organai.
- A tai čia taip mandrai, poniškai, pas mus kaime tiesiog b**iais vadina...
Geologas klausia čiukčio piemens:
- Tėvai, sakyk, kiek tavo elniai per sezoną ragų duoda?
- Juodi ar balti?
- Na, sakykim, juodi.
- Aaaaa... Juodi - du kilogramus.
- O balti?
- Ir balti du kilogramus.
- O sakyk, tėvai, kiek jiems reikia pašaro per dieną?
- Juodiems ar baltiems? - pasitikslina piemuo.
- Na, juodiems.
- Juodiems - vieno kilogramo.
- O baltiems? - nerimsta geologas.
- Ir baltiems vieno kilogramo.
Geologas įsiunta:
- Tai ko tu man galvą suki? Kodėl visą laiką klausi, juodi ar balti, jei rezultatas tas pats?!
- Naaa... Taigi juodi tai mano elniai, - atsako čiukčia.
Geologas supratingai:
- Aaaa... O balti?
- Ir balti mano.
Po sunkios darbo dienos namuose renkasi gandrų šeimyna. Pirmas parskridęs gandras tėvas guodžiasi ką tik parskridusiai mamai gandrienei:
- Na ir nusikaliau šiandien, vos sparnus bepavelku. Per šiandieną atnešiau žmonėms net penkis berniukus.
- Oi, nesakyk,- atsako gandrienė mama,- ir man sunki diena buvo. Atnešiau žmonėms keturias mergytes, irgi siaubingai pavargau.
Pakalbėjo, pasiguodė ir laukia sūnaus gandriuko. Laukia, laukia, o tas grįžta tik paryčiais visas žvengdamas, raitydamasis…
- Kas tau dabar? Kur buvai? Ką veikei? – klausia tėvai gandrai.
- Ai, mes biškį su draugais… studentus gąsdinom…