Anekdotai apie policininkus
Susiruošė diedukas iš Gargždų Klaipėdon, grūdų parduoti. Pasikinkė kumelę, prisikrovė vežimą grūdų ir į Klaipėdos turgų išvažiavo. Neilgai trukęs grūdus pardavė, reik važiuot namo, bet kumelė nė iš vietos nekruta. Diedukas ir gražiuoju, ir stūmė, ir įkalbinėjo, ir į ausį šnibždėjo, meilius žodelius kalbėjo… O kumelė kaip stovėjo vietoj, taip ir stovi.
Diedukas nebežino ką daryt, stovi, ašaros akyse tvenkiasi. Staiga prie jo prieina policininkas ir klausia:
- Dieduk, ko taip dūsauji?
- Tai kad namo reik važiuot, o stovi ir viskas!
- Tai tu nueik iki šalia esančios vaistinės, nupirk garstyčių, švystelėk saują kumelei po uodega – parlėksi su vėjeliu.
Diedukas taip ir padarė: nubėgo į vaistinę, nusipirko garstyčių, pakabino saują ir šast kumelei po uodega! Kumelė tik švyst ir nuvarė keliu. Diedukas net į vežimą nespėjo įšokti.
Stovi jis su tuo garstyčių indeliu, nežino ką daryt, kaip tą kumelę pasivyt. Ach, galvoja, buvo nebuvo! Pakabino saują garstyčių, sau per užpakalį tik švyst! Ir nespėjęs net kelnių užsimaut – paskui kumelę!
Tiek varė diedukas, kad net kumelę aplenkė! Parlėkė iki Gargždų, pro kiemą lėkdamas rėkia bobutei:
- Bobut! Tuoj kumelė parbėgs, pririšk!
Bobutė:
- Diedai, diedai, o kur tu varai?!
- Aš į Vėžaičius! Apsisuksiu ir grįšiu…
Policijos komisaro namuose naktį pasigirsta telefono skambutis.
- Komisare, skubiai prisistatykite. Miesto baseine įvykdyta žmogžudystė.
- Kokia dar gali būti žmogžudystė vidury nakties?-iš saldaus sapno glėbio negali ištrūkti komisaras.-Nemokėjo žmogus plaukti ir nuskendo. Arba nusižudė.
- Bet kad vandens nėra…
- O ar jūs išmatavote paskenduolio ūgį? Gal tai liliputas?
- Deja, tai vietinės komandos krepšininkas, pone komisare. Be to, drįsčiau abejoti, ar tai paskenduolis.
- Tada gal po įtemptų rungtynių jis negalėjo užmigti, atėjo į miesto baseiną parūkyti; iškritus į vandenį nuorūkai, sportininkas pasilenkė ją pakelti, įkrito į vandenį, susitrenkė smegenis ir priburbuliavo?
- Logiška, tik kad jis negalėjo prigerti, nesant baseine vandens. Kartoju – tai ne paskenduolis.
- Hm… O ar negalėjo būti, kad nelaimėlis apie tuščią baseiną nieko nežinojo ir šoko nuo aukšto tramplino?
- Nėra ten jokių tramplinų. Beje, aukos nugaroje styro peilis, o jo rankos supančiotos; kaktoje yra kulkos skylė.
- Prakeikimas!-atsisveikina su paskutiniais sapno likučiais iš kantrybės išvarytas komisaras.-Tie sumauti savižudžiai viską būtinai pakreipia taip, kad tik aš negalėčiau žmoniškai išsimiegoti!
Naują rusą su mersu susistabdo policininkas ir sako:
- Na tai… Man atrodo, kad šitas mersas vogtas…
- Ką tu, policininkas, mersas šitas pirktas. Va yra dokumentas – pirkimo-pardavimo sutartis.
Policininkas pasižiūri ir sako:
- Na gerai… Atidaryk galines dureles.
Naujas rusas atidaro, policininkas pasižiūri po sėdyne – kalašnikovo automatas!
- Na klausyk?! Kalašnikovo automatas!
Naujas rusas:
- Tu ant manęs „nie najezžai“. Vo – yra dokumentas, leidimas kalašnikovui turėt ir jį vežiotis.
Pasižiūri policininkas – tikrai leidimas yra.
- Nu… O tu atidaryk bagažinę man?
Naujas rusas atidaro, o ten – lavonas guli!
- Nu klausyk, viskas. Vežu į skyrių. Tu tik pamanyk, lavoną vežiojasi!
- Tu, mentas, ramiai. Vo – yra dokumentas. Pusbratanas numiro ligoninėj, vežu aprengt,pašarvot ir palaidot. Vo prašau – spravkė iš ligoninės.
Policininkas:
- Nu… tikrai… O tu man sakyk, kodėl jam lituoklis į užpakalį įkištas?!
Naujas rusas:
- Tu ramiai, be putų, ramiai. Vo – yra iš notaro paimtas testamentas: toks jo paskutinis noras…
Moldavija. Prie Kišiniovo kelių policija sustabdo mašiną. Policininkas, priėjęs prie vairuotojo, sako:
- Man visai neįdomu, pažeidei tu taisykles, ar ne. Sakau tau tiesiai šviesiai: jei ant kelio išsysiosi užrašą „Kelių policija“, paleisim, o jei ne – teks mokėti baudą.
Vyrukas pabando, bet tesigauna „Kel“. Sustabdo kitą, ir tam gaunasi „Kelių p“. Ir iš vieno, ir iš kito policininkas paima baudą. Galų gale sustabdo seną zaporožietį. Paaiškina žaidimo taisykles jame sėdinčiam čigonui. O tas ir sako:
- Klausyk, mielasis, aš tau ne tik kad „Kelių policija“ išsysiosiu, aš tau visą „Moldovos respublikos kelių policija“ išsysiosiu, tik tu mano рiмр*** laikyk ir vedžiok, nes aš rašyti nemoku…
Sankryžoje, kaip jau būna, sustoja 600-inis "mersas". Į jį, vėlgi, kaip būna, įsirėžia "zapukas". Iš "merso" iššoka didelis kampuotas dėdinas, apsikarstęs aukso grandinėmis, riestainių dydžio auksiniais žiedais, iš vidinės švarko kišenės išsitraukia plaktuką (irgi auksinį) ir ima juo daužyti "zapukui" per kapotą. Tuo tarpu "zapuko" durelės atsidaro ir iš jo išlipa policininkas Vileniškis:
- Ir ką čia dabar darote?
- Ėėėė... Tipo... - taria novarusas, - viršininke, grynai natūroje, bandžiau prisibelsti, paklausti, kiek aš skolingas.